BIENALĖ | ARCHYVAI

LINIJA, 1999
Tarptautinė tekstilės meno paroda
Kaunas

Parodos organizatorius:
LDS Kauno skyrius

Organizacinis komitetas:
Marijona Sinkevičienė
Zinaida Dargienė
Birutė Sarapienė
Dalia Draugienė  

Parodos architektas:
Gražina Pajarskaitė

Parodos prizininkai ir dalyviai:
Grand Prix - Anita Celma. Latvija.
Diplomas už ekstravaganciją mene - Katrė Karina Matiukienė. Lietuva.
Diplomas už kūrybinę klasikinių tradicijų tąsą – Laima Oržekauskienė. Lietuva.
Diplomas už kūrybinę klasikinių tradicijų tąsą – Gražina Martinkevičienė. Lietuva.
Diplomas už gyvenimo džiaugsmą – Vita Gelūnienė. Lietuva.
Diplomas už atvirumą idėjom – Lina Jonikienė. Lietuva.
Diplomas už geriausią debiutą – Raminta Baltrušytė. Lietuva.
Paskatinamoji premija – Kristina Tamašauskaitė. Lietuva.
Paskatinamoji premija - Vladas Daškevičius. Lietuva.

Barbara Abele (Latvija), Tatjana Aleksandra (Latvija), Agnele Augstkalna (Latvija), Joan Baxter (Anglija), Liucija Banaitienė (Lietuva), Almyra Bartkevičiūtė (Lietuva), Henrika Bartkutė (Lietuva), Aija Baumane (Latvija), Danguolė Bečelytė – Čachavičienė (Lietuva), Irisa Blimate (Latvija), Eglė Ganda Bogdanienė (Lietuva), Ruta Bogustova (Lietuva), Lelde Brake (Lietuva), Anita Celma (Latvija), Walgraffe Colette (Belgija), Zinaida Irutė Dargienė (Lietuva), Milda Dulkytė (Lietuva), Marija Dūdienė (Lietuva), Gizela Eder (Vokietija), Martynas Gediminas (Lietuva), Laimutė Ona Gudaitienė (Lietuva), Elona Gutauskaitė – Linkevičienė (Lietuva), Feliksas Jakubauskas (Lietuva), Laima Marija Janulienė (Lietuva), Lilija Eugenija Jesiūnaitė (Lietuva), Eglė Jasulaitytė (Lietuva), Žilvinas Jonutis (Lietuva), Vytautas Jūrevičius (Lietuva), Greta Kardišiūtė (Lietuva), Virginija Kirvelienė (Lietuva), Liucija Jūratė Kryževičienė (Lietuva), Bronislava Lapinskienė (Lietuva), Violeta Laužonytė (Lietuva), Skaidrite Leimane (Latvija), Daiva Leončikienė (Lietuva), Mina Levitan – Babinskienė (Lietuva), Rūta Teresė Luckienė (Lietuva), Giedrė Luckutė (Lietuva), Jonas Maldžiūnas (Lietuva), Ligita Marcinkevičiūtė (Lietuva), Gražina Martinkevičienė (Lietuva), Zita Mateika (Lietuva), Nuala McMulloch (Anglija), Ina Minidiuženko (Lietuva), Genovaitė Motiejūnienė (Lietuva), Aina Muze (Latvija), Rūta Narvydienė (Lietuva), Jonė Paulauskienė (Lietuva), Eglė Petraitytė – Talalienė (Lietuva), Baiba Ritere (Latvija), Dovilė Rukšėnienė (Lietuva), Birutė Sarapienė (Lietuva), Genovaitė Kasnauskienė (Lietuva), Danutė Marija Selmistraitienė (Lietuva), Marijona Sinkevičienė (Lietuva), Danielius Sodeika (Lietuva), Inga Kažemekienė (Lietuva), Erika Stelmokienė (Lietuva), Genovaitė Ona Surgailienė (Lietuva), Ingrida Suna (Latvija), Jolanta Šmidtienė (Lietuva), Kristina Tamašauskaitė (Lietuva), Svajūnas Udrys (Lietuva), Jūratė Urbienė (Lietuva), Birutė Vaitiekūnienė (Lietuva), Danutė Valentaitė (Lietuva), Dzintra Vilks (Latvija), Zinaida Vogėlienė (Lietuva).

Apie parodą dailėtyrininkė Raimonda Kogelytė – Simanaitienė:
„99-ųjų „LINIJA“ sodriai įsiterpia į tekstilės dienų sklaidą Kaune ir pratęsia 97-aisiais įvykusio tarptautinio tekstilės renginio idėją
Liniją braukiame įvairiai: tiese, žymėdami nesibaigiančio veiksmo kryptį; brūkšniu, vadovaudamiesi „nuo – iki“ kriterijumi; vingiuotai, plaukiančiai, ženklindami mįslingą laiko tėkmę; trumpa atkarpa – pabrėždami reikšmingą tarpsnį ir dar daugeliu įmanomų variantų, mūsų mintyse gimdančių semantines linijos prasmes.
Neabejotina linijos svarba ir plastiniame dekoratyviniame mene: ji ir lanksčios formos silueto išraiška, ir vienas seniausių dekoro ornamentų, meninės išraiškos elementų.
Liniją galima traktuoti ir kaip esminę, pamatinę kokybę, joje įžvelgti amato pagrindą. Tai matoma ir tekstilėje, kurioje siūlo idėja asocijuojasi su nesibaigiančia linija, o audinio metmenys su linijų nelengvai perskiriamu tinklu.
Mėgaudamiesi linijų teikiamomis reikšmėmis, galime prisiminti ir kryžiaus simboliką, kurią analizuoja Anri de Moranas, teigdamas, jog „dvi susikertančios kryžiaus linijos, tai – žemiško ir dangiško pasaulio, vyriško ir moteriško prado jungtis, gyvybės ir mirties priešprieša, keturių pasaulio šalių orientyras, šventos erdvės ženklas.“ Šis globalinis linijų sankirtos paaiškinimas neužkerta kelio liniją suvokti ir šiuolaikiškai. Čia norisi prisiminti vieną minimalistinį kūrinį: vienspalvę drobę, kurioje staigia tiese įrėžta įpjova rėkte išrėkia visą amžiaus baigties aitrą ir nerimą. 20 amžiaus pabaigos tekstilės menas taipogi gali tapti brėžiu, linija, besitęsiančia į naują kokybę naujajame tūkstantmetyje.“