BIENALĖ | ISTORIJA

GEROJI IR IŠVIRKŠČIOJI PUSĖS

Geroji ir išvirkščioji pusės

Džiaugiuosi, kad esu pakviesta dalyvauti IV tarptau-tinės tekstilės bienalės žiuri darbe. Kaunas – tai miestas, kur kultūrinės tradicijos išlieka gyvos įvairių muziejų kolekcijose, o menininkų kūrybinė iniciatyva prasiveržia vis naujais tarptautiniais renginiais, siekiančiais užimti pirmaujančias pozicijas Europos kontekste. Norėčiau padėkoti organizaciniam komitetui, kurio dėka šie ryškūs kultūriniai įvykiai – tekstilės bienalės, pradėtos rengti 1997 metais, įgyja vis didesnę tarptautinę reikšmę ir šiais metais vienija net 68 menininkus iš 14 pasaulio šalių.

Jaučiu didelę atsakomybę artėjant parodai, norėčiau, kad ji būtų kuo geresnė ir neapviltų lūkesčių. Svarbus komisijos sprendimas “patinka – nepatinka” kartais ne tik nulemia atskiro menininko karjeros sėkmę , bet gali apibrėžti Europos tekstilės šiandienį vaizdą, numatyti jos vystymosi perspektyvas.

„Geroji ir išvirkščioji pusės” – šis paprastas ir tuo pačiu filosofinis pavadinimas, mano manymu, atveria menininkams labai plačias galimybes interpretuoti.

Kokias išvadas galiu padaryti, pasibaigus žiuri komisijos darbui? Mes iš tiesų jautėme, kad menininkų susidomėjimas tarptautiniais konkursais vis auga ir, mano nuomone, tai labai pozityvi Europos tendencija. Savo darbus atrankai atsiuntė ne tik menininkai iš Europos šalių – Danijos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Islandijos, Suomijos, Rumunijos, Estijos, bet ir iš Japonijos bei Taivano. Iš 155 menininkų pateiktų 194 darbų tarptautinė žiuri atrinko 64 darbus, kuriuos sukūrė 68 menininkai, todėl galima teigti, kad konkurencija buvo didelė.

Šį sykį parodoje dominuoja dvi šalys – Lietuva (22 menininkai) ir Latvija (11 menininkų). Tai liudija, kad audimo tradicijos Baltijos šalyse iki šiol yra labai gyvos. Ne tik pateiktų kūrinių gausa, bet ir naujos idėjos, koncepcijos byloja apie puikią, tradicijas puoselėjančią mokyklą, egzistuojančią šiose šalyse. Regis, kad mūsų ankstesnis bendradarbiavimas aštuntojo ir devintojo dešimtmečio Baltijos dekoratyvinio taikomojo meno trienalėse Taline, sukūręs didelę konkurenciją, suformavo puikią pradžią šiandieniam tekstilės meno vystymuisi.

Šį faktą liudija ir 2001 metais vykusi Rygos tekstilės meno trienalė „Tradicijos ir novacijos”.

Ar IV tarptautinė tekstilės bienalė Kaune leis spręsti apie Europoje vyraujančias tekstilės meno tendencijas, ar joje bus jaučiamas globalizacijos procesas, būdingas daugeliui kitų meno sričių, o gal čia ir toliau vyraus tradicija?

Mano nuomone, parodoje pristatomi darbai tik iš dalies atspindės Europoje vyraujančias šiuolaikinės tekstilės meno tendencijas, tačiau leis pajusti išsaugotas šiai meno šakai būdingas nekintančias vertybes bei naujus atsirandančius bruožus.

Analizuodama parodai pateiktus darbus norėčiau paminėti keletą aspektų: aukštą darbų profesionalumo lygį, puikų technologinį atlikimą, temos suvokimą bei vystymą nuo gilių filosofinių apmąstymų iki paprasto, iliustratyvaus vaizdavimo, mažiau dėmesio formos bei medžiagos žaidimams, stengiantis išryškinti idėjos aiškumą.

Tam tikra prasme sugrįžtame prie politinės tapiserijos, dedikuojamos istoriniams bei politiniams įvykiams – tai tema, kuri pastaraisiais metais buvo beveik užmiršta.

Keletas darbų, atspindinčių šiandienos realijas, stebina išraiškos paprastumu. Kas tai – gyvenimas ar jo ironizavimas?

Galima būtų teigti, kad tekstilės menas, per pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjęs, daugumai menininkų vis dar svarbus. Menininkai mieliau nei sintetiką renkasi natūralias medžiagas, naudoja įvairią techniką, paklūstančią naujoms formoms, profesionalūs skulptoriai kuria pluoštines skulptūras. Tai verčia diskutuoti, prognozuoti bei lyginti…

Nustebino tai, kad kai kuriems menininkams galvą apsuko figūrinis realizmas – kompozicijos ir portretai atlikti taip, kad juos net būtų galima pavadinti natūralistiniais (atspindinčiais žmogaus senėjimo procesą). Ar tai mada, ar svarbi šiuolaikinė patirtis?..

Paroda taip pat atskleis idėjas, inspiruotas šiuolaikinio dizaino ir supažindins su tekstilės performansu.

Esu įsitikinusi, kad paroda „Geroji ir išvirkščioji pusės” padės susidaryti bendrą įspūdį apie šiuolaikinės tekstilės ir pluoštinio meno raidą Europoje, atskleis šios srities menininkų pasišventimą savo profesijai. Menininkai į savo darbus įdėjo daug meilės ir energijos, o mes iš tiesų stengėmės atrinkti pačius įvairiausius ir būdingiausius sumanymus.